pridernus

pridernùs, -ì adj. (4) žr. pridarus: 1. Anas pridernùs in žmogų Prng.

prider̃niai adv.: Nemoki su žmogum prider̃niai apsvaikščiot Prng.

2.

prider̃niai adv.: Teip labai gražiai, prider̃niai pasiūta, kaip tiktai Trgn.

3.

prider̃niai adv., priderniaĩ: Tošelės jau buvo sumaningai ir priderniai sunertos ir dugneliai sudėti Vaižg. Kad tu nieko nemoki priderniaĩ padaryt Ds. Reikia padaryt priderniaĩ, o ne teip sau Kur.